Tapk Studijos.info draugu Facebook socialiniame tinkle.

REGISTRUOTIS Pamiršai?

TIKSLIEJI IR GAMTOS MOKSLAI

FIZIKA

 

observatorijos

2012-05-29
Įvadas


Įvairiose pasaulio šalyse (Airijoje,Anglijoje,Meksikoje ir kitur) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų specialiai įrengtų įstaigų dangaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai būdavo megalitai-dideli akmeniniai blokai Saulės, Mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi taškams žymėti.
15 amžiaus pradžioje uzbekų astronomas M. Ulukbekas įkūrė puikią tais laikais observatoriją Samarkande ir čia sudarė daugiau kaip tūkstančio žvaigždžių katalogą.
Nuo neatmenamų laikų pradėjusi žengti koja kojon su civilizacija,astronomija ir šiandien yra savotiškas kultūros rodiklis.Pasaulyje yra apie 300 observatorijų bei astronomijos institutų, iš jų 60 yra JAV, po to eina Prancūzija, Italija, Anglija, Lenkija, Šveicarija, Belgija, Čekoslovakija ir kt.valstybės.
Astronominės įstaigos dažniausiai būna įrengtos toli nuo miestų, judrių magistralių, kur nepasiekia naktinės miestų šviesos, gamyklų dūmai ir triukšmas. Neretai astronomai įsikuria kelių kilometrų aukštyje, kur mažiau drėgmės ir dulkių. Žiemą kelius į kalnus užverčia sniego lavinos, vienintelė susisiekimo ir ryšio priemone tampa malūnsparniai ir radijas, o atpildas astronomui – giedras ir juodas, tankiai žvaigždžių žiburėliais nusėtas dangus.
Ne vien teleskopo dydis, optikos bei registruojančios aparatūros kokybė nulemia astronomo darbo sėkmę.Labai nedaug mūsų planetoje vietų, kur astronomams netrukdytų nuolatiniai jų priešai - debesys ir rūkai bei atmosferos turbulencija.Sena astronomų svajonė – įkurti stebėjimo bazę Mėnulyje. Ten žymiai mažesnė sunkio jėga, vadinasi, įmanoma įrengti dar didesnius teleskopus. O svarbiausia – kiaurą parą puikiausia giedra – stebėk,kiek sveikatos turi…
Pirmosios kosminės observatorijos jau kuris laikas veikia. Tai specialūs dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose įrengti teleskopai dirba dieną ir naktį, nepaisydami jokių Žemės atmosferos užgaidų.
ASTRONOMIJA LIETUVOJE


Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams
Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi.

Komentarai(0)