Tapk Studijos.info draugu Facebook socialiniame tinkle.

REGISTRUOTIS Pamiršai?

KALBOS IR LITERATŪRA

LIETUVIŲ KALBA

 

Lietuvių rašytojai

2012-05-29
K.Donelaitis
Svarbiausia-tikrovė, gyvenimas, visuomeninė aplinka. Vaizdas, įvykis, poelgis, gyvenimo detalė buvo suaugusi su žodžiu, kurį sukūrė liaudis. “Metai” -didaktinis. Daug pamokymų, patarimų. Autorius parodo savo požiūrį į pasaulį: būrą, jo santykį su aplinka, gamta.

Maironis
Aiškiai suformuluotos kilnios idėjos ir poetinės išraiškos grožis, jos paprastumas ir skambumas. Žmogus, jo veržimasis į laisvę, į būties pilnatvę, jo klystkeliai sudaro poeto kūrybos išeities tašką ir centrą. Gyvenimo kaip aukos samprata poeto kūryboje viena esminių. Maironis lietuvių lyrikoje įtvirtino tam tikrą meniškumo etaloną, vertinimo kriterijų, atskaitos tašką. Nuo Maironio prasideda lietuviškos lyrikos istorija.
Maironis-šiuolaikines poezijos pradininkas,vienas zymiausiu lietuviu oratorinio eilerascio kureju.Jis sukure pakyleta,tauru bei idealizuota kalbejima apie tevyne,praeiti.Praeitis – tai,ka butina,verta atsiminti,ko jau nebera,bet kas sudaro visa tautos patyrima.Budamas romantiku, jis idealizuoja praeiti,sureiksmina meile tevynei, demesys krastovaizdziui.
Maironis sukūrė lituvių literatūroje lyrinės poemos žanrą, būdingq romantizmui : Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920).Pasakojamosios poezijos žanro kūrinių – baladžių Kastytis ir Jūratė, Čičinskas. Jis yra juvėnalinio tipo satyrų kūrėjas Skausmo balsas, Mano mokslaudraugiams, Kai kam, Spjauk, drauguži, į viską, kas žiba.

J.Biliunas-XXa.rasytojas humanistas,auksciausia vertybe žmogiskumas, užjaute kenčianti žmog.Pirmasis liet.lit. iskele zmogaus vidini pasauli i pirma vaizdavimo plana ir nuosirdzia meile susilde sukurtu zmoniu paveikslus.Savitas blogio supratimas,naujai traktuojamos dvasines vertybes, o ypač ju stoka gyvenime suteike jo prozai nepakartojamu bruožu, ypač svarbus egzistencinis žmogaus trapumas
J.Biliūnas, pirmas lirtuvių rašytojas, ištobulinęs apsakymą,suteikęs jam europietišką formą. Jis sukūrė lyrinio pasakojimo būdą, visažinį epinį pasakotoją pakeitęs pasakotoju, kuris dalyvauja kūrinyje užjauzdamas, suvogdamas, prisiimdamas atsakomybę.
Atrodo, kad už regimų įvykių, vaizdų vyksta kažkas svarbiau, negu vyksta iš tikrųjų. J.Biliūno kūriniose atsiveria potekstė .
J.Biliūnas yra puikus stilistas: graudumo, užuojautos, gailėsčio situacijos ir būsenas jis sukuria kalbėdamas ramiu, santūriu tonu.

Komentarai(0)