Tapk Studijos.info draugu Facebook socialiniame tinkle.

REGISTRUOTIS Pamiršai?

SOCIALINIAI MOKSLAI

PSICHOLOGIJA

 

Asmenybės psichologija

2005-08-20

1.Asmenybės proble­ma ir asmenybės mo­kslas. Prielaidos apie žmogaus prigimtį

Žmogaus problema

Kas yra asmenybė? Pagr. kl. – kas yra žmogus? Žmogus ir pasaulis vienas kito atžvilgiu? Ar žmogus yra pasaulio dalis, vienas iš objektų? O kita prasmė: į žmogų žiūrime iš vidaus. Kiekvieno žmogaus vidinis pasaulis yra skirtingas. Žmogaus vidinį pasaulį reikia suprasti.

Asmenybės mokslas

Mokslo funkcijos:

Numatymas, kontrolė, valdymas, keitimas (reikia numatyti reiškinius, paai­š­kinti..) Mokslo paskirtis nustatyti objektą arba ta­riamą tiesą remiasi obje­ktyvumu. Turi savo teori­jas, tyrimo metodus, są­vokas, kategorijas, hipo­tezes. Psichologijos užda­viniai: paaiškinti žmogaus elgesį. Psichologiniai tyri­mo metodai: pokalbiai, testai, savianalizė. Psicho­logija tarnauja savęs ir kitų pažinimui

Žmogaus prigimties prie­­­laidos

8 prielaidos apie žmogaus prigimtį.

Jos suformuotos klausi­mų pavidale. Gali būti su atsakymais. Atsa­kymai aps­prendžia, kaip žmo­nės suvokia vienas kitą, kaip elgiasi vienas su kitais.

1.Laisva valia ar determi­nizmas (pats sprendžia ar­­ba yra aplinkos apspręstas)

2.Racionalumas ar iracio­na­­lumas (kokiu mastu žmogaus gyvenimą lemia instinktai)

3.Subjektyvumas ar ob­je­ktyvumas (vidinės nuo­s­ta­tos, mintys potraukiai ar išorės įvykiai)

4.Prigimtis ir aplinka (kas nulemia žmogaus elgesį ir jo savybes)

5.Holizmas ar elementa­ru­mas (visapusiškumas – atskirų dalių suma neišreiškia žm. esmės. Elementarumas – atskiros dalys išreiškia žm. esmę).

6.Proaktyvumas ar reak­tyvumas (kur žmogaus aktyvumo vieta: viduje sąmonėje ar išorinėje aplinkoje)

7.Homeostazė (lygsvara (pusiausvyros dėsnis)) ar heterostazė (nėra įtam­pos, stabilu ar įtampa (sistemos nestabilumas))

8.Pažinumas ar nepaži­numas (ar galima pažinti asmenybę ar ne)

2.Asmenybės suprati­mo psicholog ir filisof. skirtumas

Pirmieji bandymai apibū­dinti žm. asm. jos elgesio dėsningumus siekia neat­me­namus laikus: įv. faktų g. rasti mituose pasakose religiniuose raštuose. Iki šių dienų fil. yra tampriai susijusi bei nagrinėja žm. problemą ir stengiasi at­sa­kyti į pagr. kl.: Kas yra žmogus? Kokia jo vieta bei paskirtis pasaulyje? Fi­los. kalba apie žmogų bendrai, o psich. – kon­krečius žmogaus kl.

Fil. ieško žmogaus pras­mės, bando suprasti jo prigimtį. Asmenybės kl. kyla įv. epochose. Anti­kinėje fil. iškėlė daug kl. kuriuos sprendžia ir dabar. VI a. Pr. Kr. lūžis požiūryje į žmogų: pe­reita nuo mitoliginio prie teorinio aiškinimo. Žm – pa­saulio dalis.

Komentarai(0)