Tapk Studijos.info draugu Facebook socialiniame tinkle.

REGISTRUOTIS Pamiršai?

KALBOS IR LITERATŪRA

LIETUVIŲ KALBA

Komparatyvistika

Komparatyvistika
Literatūros mokslo šaka, tirianti tarptautinius literatūrinius ryšius, motyvų, žanrų ir formų migraciją bei tipologiją, pasaulinės literatūros kaip raidos proceso dėsningumus. Vartojama lyginimų metodika, pagrįsta istorinio priežastingumo principu, literatūrinių konvencijų bendrumo suvokimu ir estetinių vertybių gradacija.


Lietuvoje komparatyvistika užsimezgė sovietmečiu kaip rusų literatūros paplitimo ir poveikio tyrinėjimai. Kosto Korsako straipsnyje „Nekrasovas ir lietuvių poezija“ (1947), Vinco Mykolaičio-Putino studijoje Puškinas ir lietuvių poezija (1949) vyravo įtakų paieškos, paremtos vertimų bei sekimų aprašymais, idėjinio bei tematinio panašumo kriterijais. Tekstų gretinimus lydėjo platūs visuomeninės situacijos ir politinės minties apibūdinimai. Petro Užkalnio ir Kazio Umbraso studijose tautinės literatūros kūrinys buvo nagrinėjamas kaip šalutinių poveikių padarinys. Kultūrologinis aspektas išliko lietuvių–lenkų, lietuvių–latvių, lietuvių–baltarusių literatūrinių sąveikų tyrinėjimuose, skiriant daugiau dėmesio vertimų poetikai ir žanrų evoliucijai. Dviejų literatūrų kaip skirtingų dvasinės sandaros ir stilistinės raiškos būdų tipologija brėžiama Kęstučio Nastopkos monografijoje Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai (1971) ir Silvestro Gaižiūno studijoje Kultūros tradicijos baltų literatūrose: XX a. paralelės ir kontaktai (1989). Lietuvių literatūrinių kontaktų su Vakarais tyrinėjimai, pradėti Elenos Kuosaitės ir Dovydo Judelevičiaus, koregavo vienpusišką ir kone privalomą komparatyvistinių darbų orientaciją į rusų klasikinę ir soc. realizmo literatūrą. Dantės, Williamo Shakespeare’o, Johanno Wolfgango Goethės, Victoro Hugo, Charles'o Baudelaire‘o, Walto Whitmano, Thomo Manno kūrybos atgarsių bei analogijų išryškinimas lietuviškuose tekstuose pagilino liet. literatūros kultūrinę savimonę ir paryškino jos vakarietišką prigimtį. Atskirų liet. literatūros žanrų (novelės, istorinio romano) ir stilistinių krypčių (romantizmo, avangardizmo, orientalizmo) formavimasis buvo susietas su pagrindinėmis pasaulinės literatūros tendencijomis Vytauto Kubiliaus knygoje Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas (1983).

Vytautas Kubilius

Komentarai(0)